SAVIVERTĖ
2015-10-24,
Komentarų nėra
Mokytoja išsitraukia iš kišenės 20 € ir klausia mokinių ,,Kam reikia šios kupiūros?" Visi mokiniai pakelia rankas. Tada mokytoja paima jį ir sulamdo, net šiek tiek įplėšia ir susuka į mažą kamuolėlį ir vėl paklausia mokinių, ar jiems vis dar reikia šios kupiūros. Visi pakelia rankas dar kartą. Galiausiai mokytoja numeta sulamdytą kupiūrą ant žemės ir ją pamindo kojomis sakydama ,,Ar jūs vis dar norite jos ?". Mokiniai ir vėl atsako -taip. Tada mokytoja taria: ,,Tikiuosi šiandien jūs čia išmoksite vieną jums svarbią pamoką. Net kai aš suglamžiau kupiūrą, numečiau ant žemės ir sutrypiau, visi norėjote ją turėti, nes jos vertė nepasikeitė, tai vis dar ta pati 20 € kupiūra. Daug kartų gyvenime jus įžeis, bus žmonių, kurie skaudins, trenks į žemę ir bandys paversti mažu kamuoliuku. Gal jausitės nieko neverti, bet visada atsiminkite, kad jūsų vertė NIEKADA nepasikeis tiems, kurie jus myli, net ir blogiausiais momentais. Jūsų vertė yra tapati!
Pamąstymams...
2015-10-24,
Komentarų nėra
Kaip dažnai nevertiname, nesaugome to ką turime, kas mus myli... Kaip dažnai įskaudiname pačius brangiausius žmones, su svetimais taip nepasielgtume... Dažnai ištriname telefonų numerius, nors žinome, kad juos prisiminsime. Sakome, kad pagalvosime, nors atsakymą jau žinome... Ieškome naujo, žinodami, kad be seno negalėsime gyventi... Laukiame net tada, kai pasakome -Sudie. Sakome piktus žodžius, o mintyse prašome ,,apkabink mane"... Keistai elgiamės, blogai, kartais net žiauriai... Gyventi ir būti kažkam labai reikalingu - tai didelė laimė. Žinoti, kad kažkieno širdis plaka dėl tavęs... Meilė tiek daug reiškia žmogui, neatstumkite jos. Ir neskaudinkite žmonių, kurie mus brangina, jie tikrai to nenusipelnė. 
Tikra meilė
2015-10-22,
Komentarų nėra
Prieš daugelį metų, kai dirbau savanoriu ligoninėje, susipažinau su maža mergaite Liza, sirgusia reta, sunkia liga. Jos vienintelis šansas pasveikti buvo 5 m. brolio kraujas, kuris šia liga jau buvo persirgęs ir kraujyje buvo antikūnių, kurie galėjo kovoti su liga. Gydytojas paaiškino berniukui, ko iš jo reikia, ir paklausė, ar jis sutinka duoti sesutei kraujo. Jis nedvejojęs nė sekundės atsakė: „Jei tai išgelbės jai gyvybę, sutinku.“Kai vyko kraujo perpylimas jis žiūrėjo, kaip išblyškę sesers skruostai vėl rausta, ir šypsojosi. Paskui staiga nuliūdo ir paklausė gydytojo: „Ar aš greitai mirsiu?“ Pasirodo, berniukas manė, jog tam, kad išgelbėtų seserį, jis turės atiduoti visą kraują.
Vaiko pamoka
2015-10-22,
Komentarų nėra
Gana seniai, kai ledai su šokoladu kainavo kur kas mažiau, vienas 10 m. berniukas užėjo į kavinę prie restorano ir prisėdo prie staliuko. Padavėja pastatė priešais jį stiklinę vandens. „Kiek kainuoja ledai su šokoladu“, – paklausė berniukas. „50 centų“, – atsakė padavėja. Berniukas išsitraukė iš kišenės monetas ir jas perskaičiavo. „O kiek kainuoja paprasti ledai“, – paklausė jis. Prie kito staliuko atsisėdo žmonių, padavėja neteko kantrybės ir grubiai atsakė: „35 centus.“ Berniukas dar kartą perskaičiavo centus ir užsisakė paprastų ledų. Padavėja atnešė ledus, sąskaitą ir nuėjo. Berniukas suvalgė ledus, susimokėjo ir išėjo iš kavinės.Padavėja grįžo prie staliuko nunešti indų. Ji vos neapsiverkė, po tuščia lėkštele radusi dvi monetas – 10 ir 5 centų. Berniukas atsisakė ledų su šokoladu, kad galėtų palikti jai arbatpinigių
Gerumo mainai
2015-10-22,
Komentarų nėra
Kartą 23.30 val. Alabamos valstijoje prie greitkelio stovėjo pagyvenusi juodaodė moteris. Sugedo jos automobilis, o jai labai reikėjo pasiekti tikslą, tad ji nutarė pamėginti susistabdyti automobilį. Tiesa, nuo lietaus iš karto peršlapo.Greitai sustojo automobilis, iš jo išlipo jaunas baltasis vyriškis ir iš karto sutiko ją pavėžėti, kas konfliktišką septintą dešimtmetį buvo negirdėta. Vyras ne tik nuvežė moterį ten, kur reikia, bet ir padėjo išdžiūti ir netgi iškvietė taksi.Moteris labai skubėjo, bet visgi rado laiko jam padėkoti, taip pat paklausė pavardės ir gyvenamosios vietos adreso. Po savaitės paskambino į vyriškio namo duris. Atidaręs duris jis pamatė dėžę su dideliu televizoriumi. Laiške buvo parašyta: „Ačiū, kad padėjote man prie kelio. Lietus permerkė ne tik drabužius, bet ir viltį. O paskui sustojote jūs. Jūsų dėka visgi spėjau pasimatyti su mirštančiu vyru prieš pat jo mirtį. Ačiū, kad padėjote, nieko nesitikėdami mainais. Pagarbiai – ponia Ant King Cole.“
